Logo Deutsch Svetainės struktūra Kontaktai
Sveiki atvykę į Vokietiją Ambasada Užsienio ir ES politika Informacija Vokietijos piliečiams (vokiškai) Ekonomika Kultūra
Dvišaliai ekonominiai santykiai
Dviašaliai ekonominiai santykiai

Vokietija yra svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė Vakaruose ir antroji pagal dydį bendrai. 2003 metais Vokietijos ir Lietuvos dvišalės prekybos bendra apyvarta sudarė 2,336 mlrd. eurų, lyginant su praėjusiais metais ji išaugo 4,9%. Lietuvos ūkio augimas per pastaruosius metus buvo labai naudingas Vokietijos ir Lietuvos prekybai; šalis dabar užima svarbią vietą mažesniųjų rinkų tarpe Vidurio ir Rytų Europoje. Iš Vokietijos į Lietuvą buvo eksportuota prekių už 1,6 mlrd. eurų . Daugiausiai tai - įrengimai (20%), chemijos pramonės produkcija (20%), automobiliai (18%) ir tikslios mechanikos gaminiai (11%). Lietuvos eksportas į Vokietiją per tą patį laikotarpį sudarė apie 734 mln. eurų , čia pirmavo tekstilė (29%), mediena bei medienos gaminiai (15%), maisto pramonės produktai (13 %) ir chemijos pramonės produkcija (10 %). Vokietijos ir Lietuvos prekyba sudaro beveik pusę Vokietijos prekybos su trimis Baltijos šalimis apimčių.

Tarp užsienio investuotojų Lietuvoje Vokietija, kurios dalis visų užsienio tiesioginių investicijų tarpe sudaro 9,7%, 2003 metais pirmą kartą buvo trečioje vietoje. Vokietijos įmonės investavo iki 2003 metų pabaigos iš viso 385 mln. eurų.

Lietuvoje yra įregistruota apie 1.200 Vokietijos įmonių. Didžiausi investuotojai - tai akcinė bendrovė E.on Ruhrgas AG, kuri drauge su Gasprom yra Lietuvos dujų, aprūpinančių Lietuvą dujomis, strateginis investuotojas, bei bankas Nord/LB Lietuva, kuris, 2002 metais perėmęs Žemės ūkio banką, tapo trečiuoju pagal dydį šalies banku. Bankai Nord/LB ir Vereins- und Westbank siūlo visą spektrą finansinių paslaugų ir dėl to yra svarbūs Vokietijos ir Lietuvos įmonių partneriai. Kiti svarbūs Vokietijos investuotojai Lietuvoje - tai Siemens AG, ERGO grupė, dviračių gamykla Panther ir priekabų gamintojas Schmitz Cargobull.

Vokietijos investitoriams patrauklūs, be kita ko, žemi pelno mokesčiai, kvalifikuota darbo jėga ir žemas atlyginimų lygis, kuris naujųjų ES narių šalių tarpe yra antras pagal žemumą. Be to, 2004-05-01 Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuva perėmė bendrąją ES teisę, kas sąlygoja tolesnį teisinio saugumo augimą. Lietuvos augimo perspektyvos taip pat yra geros: 2005-07 metų laikotarpiui prognozuojamas kasmetinis BVP augimas vidutiniškai 6,73%. Vokietijos investitoriai Lietuvoje pagal Vokietijos-Lietuvos ūkio asociacijos apklausą labai patenkinti savo investicijomis – virš 90% vėl investuotų čia.

Didelės galimybės atsiveria Vokietijos investitoriams aplinkos apsaugos struktūros srityje (nuotekos ir atliekų tvarkymas) bei energetikos struktūros modernizavime. Tas pats pasakytina ir apie baldų pramonę, automobilių tiekimo sritį ir informacinių technologijų sektorių, kuris jau dabar prisideda 7,5% prie BVP (2015 metų tikslas: 25%). Viešus konkursus didžiąja dalimi bendrai finansuoja ES. Informaciją apie projektus, finansuotus iš stojimui pasiruošti skirtos paramos (baigiasi 2006 metais), rasite ES Komisijos puslapiuose (http://www.europa.eu.int/comm/europeaid/cgi/frame12.pl). Išsamesni duomenys apie planuojamą lėšų paskirstymą struktūrinių fondų rėmuose yra taip vadinamoje programoje „Single Programming Document“ adresu
http://www.smm.lt/es parama/docs/bpd 2003 11 en.pdf

Visokeriopą pagalbą Vokietijos ir Lietuvos įmonėms jas dominančiais klausimais šalia ambasados teikia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Vilniuje ir Federalinė užsienio ekonomikos ryšių agentūra (bfai). 2004-03-01 įsteigti Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai, kurių Lietuvos skyrius su maždaug 100 narių - didžiausias užsienio verslininkų susivienijimas Lietuvoje, siūlo rinkos studijas, užmezga kontaktus su prekybos partneriais ir siūlo paramą rinkos konsultacijų forma bei organizuoja delegacijų keliones.
Laikotarpyje nuo 1994 iki 2002 metų Vokietijos Federacinė Respublika, vykdydama Federalinės Vyriausybės Transform programą ekonominiam bendradarbiavimui skatinti, suteikė Lietuvos Respublikai 25 mln. eurų paramą. Pagrindinės suteiktos paramos sritys – tai konsultacijos, specialistų apmokymas ir kvalifikacijos kėlimas ir integracija į ES. Be to, Lietuvoje aktyviai veikia ir teikia konsultacijas organizacija Senjorų specialistų servisas (SSP), kuri 2004 m. rugpjūčio mėnesį įgyvendino savo 500-ąjį projektą.

Nuorodos šia tema
Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Statistikos departamentas
Lietuvos centrinis bankas
Turto fondas  
Šis fondas atsakingas už valstybinių įmonių privatizavimą.
Srities apžvalga
Dvišaliai ekonominiai santykiai
Užsienio ekonomikos vystymas
Vokietija - investicijų vieta
Ekonominis bendradarbiavimas
impressum
Draugai: Filmai.co | Buhalterines paslaugos | statybos.lt | www.ugo.lt