Logo Deutsch Svetainės struktūra Kontaktai
Sveiki atvykę į Vokietiją Ambasada Užsienio ir ES politika Informacija Vokietijos piliečiams (vokiškai) Ekonomika Kultūra
Informacija apie Vokietiją / Trumpas Vokietijos portretas
Geografija
Vokietiją nuo Šiaurės iki Pietų galima suskirstyti į tris sritis: Šiaurės Vokietijos žemuma, miškingasis vidurio kalnynas ir Alpių kalnų sritis su prieškalnėmis. Šiaurėje Vokietija ribojasi su Danija, rytuose jos kaimynės yra Lenkija ir Čekijos Respublikos, pietuose - Austrija ir Šveicarija. Į Vakarus nuo Vokietijos yra Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija ir Olandija. Šiaurės jūra gausi mažų salelių, iš kurių labiausiai mėgiama Sylt sala. Rytų Vokietijoje gausu ežerų. Į pietus nuo Drezdeno driekiasi Elbės smilčių kalnynas. Vokietijai priklauso Baltijos jūros dalis nuo Danijos iki Lenkijos, ten yra ir didžiausia Riugeno sala. Geografiniame Vokietijos viduryje galima keliauti miškingais Harco ir Tiuringijos kalnais, o pietuose per Allgäu, Bavarijos ir Berchtesgadeno Alpes. Aukščiausias Vokietijos kalnas yra Bavarijos Alpių viršukalnė Cugšpice 2964 m. Svarbiausios Vokietijos upės yra Reinas, Mozelis, Dunojus, Isaras, Mainas, Nekaras, Elbė, Oderis ir Vezeris. Didžiausias Vokietijos ežeras - Bodeno ežeras, esantis šalies pietuose.
Keturi didžiausi Vokietijos miestai
Sostinė Berlynas (http://www.berlin.de) yra didžiausias Vokietijos miestas, galintis pasiūlyti puikią kultūros įvairovę: tris operos teatrus, per 50 teatrų, daugiau nei 100 kino teatrų ir daugybę puikių muziejų. Šalia senojo Vakarų Berlyno su garsia Šarlotės pilimi, Savigny aikšte, kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios, sunaikintos per antrąjį pasaulinį karą, griuvėsiais, įspūdingu Kurfiurstendamu, populiariu Vakarų prekybos centru Berlyno viduryje koncentruojasi šiuolaikinis naujamiestis. Čia yra ir Potsdamo aikštė, kurioje iškilę tarptautinių įstaigų dangoraižiai. Miesto centre dėmesį patraukia senovinių pastatų apsupta puiki gatvė “Unter den Linden”(“Po liepomis”), kurią karūnuoja buvę miesto Brandenburgo vartai. Muziejų salą puošia pasaulinio garso Pergamono, Bodės ir Senasis muziejai. Pailsėti nuo didmiesčio triukšmo galima prie Miugelio ar Vano ežerų.

Hamburge (http://www.hamburg.de) yra didžiausias Europos miestų ežers Alsteris. Kartu su Liubeko, Rostoko ir Brėmeno miestais Hamburgas priklausė Hanzos viduramžių prekybos ir miestų sąjungai. Ypatingos Hamburgo įžymybės yra rotušė su žaliuoju vario stogu, gražusis Hanzos kvartalas, Alsterio arkados ir baroko stiliaus Michaelio bažnyčia. Kiti patrauklūs statiniai yra Hamburgo meno galerija, meno ir amatų muziejus, moderniojo meno Pylimo vartų galerija, Altonoro muziejus ir Hamburgo istorijos muziejus.

Miunchenas (http://www.muenchen.de) yra žymus baroko ir renesanso bažnyčiomis, daugeliu muziejų. Naujoji Pinakoteka suteikia pastogę modernaus meno kolekcijai,o priešais esančioje senojoje Pinakotekoje galima žavėtis didžiausia olandų dailininko Rubenso paveikslų kolekcija. Modernioje Pinakotekoje galima rasti informaciją apie architektūrą, dizainą, grafiką. Vokiečių muziejus (Technologijų ir gamtos mokslų) daro įspūdį lankytojams savo planetariumu ir kasyklų modeliu. Miesto vidurinėje dalyje, Marijos aikštėje, stovi neogotikinė rotušė ir atstatyta Marijos kolona. Miesto įžymybėmis laikomi maisto produktų turgus ir Anglų sodas. Kasmet iš viso pasaulio atvyksta svečių, kad pabuvotų milžiniškose Miuncheno alaus šventės Oktoberfest palapinėse.

Kelno (http://www.koeln.de) simbolis yra gotikos stiliaus Šv.Petro ir Šv.Marijos katedra (13-19 a.). Romanų stiliaus Šv.Gereono, Šv.Kuniberto, Šv.Panteleono ir Šv.Georgijaus bažnyčios. Įžymybės yra auksinė Trijų Karalių skrynia, viduramžių miesto sienos, gausios romėnų laikų liekanos - Pretoriumas, Dionizo mozaikos, katakombos ir vandens latakai. Garsieji muziejai yra Ludvigo muziejus (modernusis menas), Wallraf-Richartz-muziejus , Romos - germanų muziejus ir Schnütgen muziejus (viduramžių bažnytinis menas). Restauruotas Kelno senamiestis kviečia maloniam pasivaikščiojimui. Kartu jūs galite aplankyti zoologijos sodą ar gražųjį Reino parką. Kelnas su Diuseldorfu yra kasmetinio Reino karnavalo centrai. Atvykę į Kelną galite pasimėgauti puikiomis kelionėmis laivu Reino upe.

Kalba
Valstybinė kalba yra vokiečių. Šalyje egzistuoja daug regionų dialektų, kurie stipriai nukrypsta nuo bendrinės vokiečių kalbos. Saro krašte daugelis vokiečių kalba prancūziškai. Didelė gyventojų dalis moka anglų kalbą.
Religija
Trečdalis tautos yra evangelikai, kitas trečdalis - Romos katalikai. Be to, šalyje yra žydų, musulmonų bei kitų krikščioniškų ir nekrikščioniškų religinių mažumų.
Valstybės tipas
Nuo 1949 m. Vokietija yra demokratinė parlamentinė federacinė valstybė, kuri po susivienijimo yra suskirstyta į šešiolika žemių.
Šalies valiuta
Nuo 2002 m. kovo mėn. Vokietijos parduotuvėse daugiau nebegalima atsiskaityti Vokietijos markėmis. Nuo 2002 m. sausio 1 d. Vokietijoje galiojanti valiuta yra euras (EUR). Valiutų kursai adresu: http://www.wechselkurse.laenderservice.de/deutschland.htm. Turintys EC kortelę pinigus gali pasiimti daugelyje bankomatų.
Paštas ir ryšiai
Pašto ženklų galima įsigyti pašto skyriuose, pašto automatuose, viešbučiuose ir kai kuriose suvenyrų parduotuvėse bei kioskuose. Pašto skyriai dirba pirmadieniais-penktadieniais 08.00-18.00 val. Šeštadieniais 08.00-12.00 val. Šalies kodas - 49. Telefono korteles galima įsigyti visuose kioskuose. Pagrindinės mobilaus ryšio kompanijos yra: T-D1 Telekom, D2 Vodafone, E-Plus Mobilfunk. Išankstinio apmokėjimo korteles mobiliesiems telefonams galima įsigyti visų minėtų kompanijų parduotuvėse. Interneto kavinės yra kiekviename didesniame mieste.
Atvykimo ir įvažiavimo nuostatos
Kiekvieną dieną yra lėktuvų reisai iš Lietuvos į Vokietiją, ypatingai į Tegelio oro uostą Berlyne, Hamburgą ir Frankfurtą prie Maino. Yra ir pastovus keltas iš Lietuvos į Vokietiją. Kursuoja Lietuvos laivininkystės kompanija (LISCO): iš Klaipėdos į Kylį ir Riugeną (tik krovininiam transportui). (http://www.scandlines.com) (http://www.lisco.lt). Iš Vilniaus ir Kauno Berlyną galima pasiekti kiekvieną dieną traukiniu per Varšuvą (http://www.litrail.lt ir http://www.bahn.de). Kasdieninių autobusų reisų informacija: http://www.eurolines.com.

1999 metais buvo panaikintas vizų režimas lietuvių kelionėms į Vokietiją. Tačiau būti šioje šalyje galima tik tris mėnesius. Įvažiuojant į Vokietiją prie sienos turi būti pateiktas dar 6 mėnesius galiojantis kelionės pasas. 

Kita
Daugelis Vokietijos parduotuvių dirba pirmadieniais - penktadieniais iki 20.00 val., šeštadieniais - iki 16.00 val., o sekmadieniais yra uždarytos.

Kitos nuorodos: 
http://www.deutschland.de http://www.derreisefuehrer.com

Srities apžvalga
Informacija apie Vokietiją
Vidaus politikos temos
Vizos gavimo nuostatai
Darbas Vokietijoje
Studijos Vokietijoje
Mokinių ir jaunimo mainų programa
Naujas pilietybės įstatymas
impressum
Draugai: Filmai.co | Buhalterines paslaugos | statybos.lt | www.ugo.lt